Kaip pavadinti begalybę, kurioje gyvenu? Kokiu žodžiu įvardyti tą potyrį, kuris tik sukelia skausmą? Matau tik tolius ir nieko arti. Tamsėjančios dienos ir retai beišauštantis rytas sukelia jausmus, verčiančius pagalvoti ar gerai? ar taip turi būti? gal ką keisti?. Niekada nereikalavau per daug, tačiau su per mažai taip pat negyvenau. Bet kur tas aukso viduriukas, gyvenimui suteikiantis pusiausvyrą ir stabulumą? Juk norint būti laimingam, reikia jaustis saugiam ir ryžtingai žvelgti į priekį.