● ● ●

20120219

Kaip pavadinti begalybę, kurioje gyvenu? Kokiu žodžiu įvardyti tą potyrį, kuris tik sukelia skausmą? Matau tik tolius ir nieko arti. Tamsėjančios dienos ir retai beišauštantis rytas sukelia jausmus, verčiančius pagalvoti ar gerai? ar taip turi būti? gal ką keisti?. Niekada nereikalavau per daug, tačiau su per mažai taip pat negyvenau. Bet kur tas aukso viduriukas, gyvenimui suteikiantis pusiausvyrą ir stabulumą? Juk norint būti laimingam, reikia jaustis saugiam ir ryžtingai žvelgti į priekį.

Comments

Everyone loves fashion

Reikia nustoti vertinti tik fizini gyvenima. Joje nerasi sielos atgaivos. Juk turim siela, dvasia. Tiksliau sakant, esame siela ir turime kuna :) Todel nuo jos ir reikia pradeti :) Skleisti nieko mainais neprasancia meile, atjauta, besalygiskai atsiduoti savo talentui, padeti kitiems, tiesiog GYVENTI, isgyventi kiekviena akimirka! Negalvoti nei apie praeiti, nes ji jau praejo, nei apie ateiti, nes ji dar neatejo.. Reikia gyventi siuo momentu, pamirsti savo ego ir dvasiskai tobuleti. Kiekvienas esame unikalus, mums daugiau nieko ir nereikia tik buti ta akimirka ir viska is jos pasisemti :) Is tikruju, reikia nuvalyti dulkes nuo savo akiu ir pamatyti stebuklus, kurie vyksta aplink mus kiekviena diena :) Kodel pamirsome, jog saule nesavanaudiskai visada mus dziugina siluma? Kodel su dziugesiu prisimenam tas vaikystes dienas, kai negalvojom, ka sakem ir viskas buvo nauja, nepatirta, stebuklinga? Kodel dabar to paties negalima padaryti? :) Tiesiog, mano manymu, reikia buti savimi, nusimesti tas kaukes, kurias dedames pries mokytojus, draugus, gal net tevus.. Priimti gyvenima toki, koks jis yra, siekti harmonijos visame kame ir tiesiog dziaugtis kiekviena diena :) Tada tokie klausimai net mintyse neturetu kirbeti :) Sekmes!

Dovilė

Ir sielą kartais slegia toks skausmas ir nerimas, kad kūnas čia niekuo dėtas. Aš nekalbu vien apie pesimizmą ir blogus dalykus, tiesiog noriu, kad būtų geriau ir šviesiau, kad ir aš, kaip ta saule, nieko atgal neprašoma džiuginčiau. Visi išgyvenam tam tikrą laiko tarpą, kai atrodo, jog pasaulis sukasi ne į tą pusę, į kurią norėtųsi, bet galiausiai praeina. Praeis ir man, tikiu :)

Leave Comment